Nuo 2001 USA/Jungtinės Karalystės įsiveržimo į Afganistaną, šalies žmonės gyveno su pastovia teroro ir smurto baime. Vien praėjusiais (2017) metais (sausio 1d. – rugsėjo 30d.) 8090 civilių buvo nužudyti ar sužeisti dėl vykstančio karo tarp Talibano ir Afganistano vyriausybės bei tarptautinių jėgų. Šiuo metu šalyje įvyksta 80 karinių susidūrimų per dieną ir per pastaruosius metus žuvusiųjų skaičius tik auga.
Per paskutinius mėnesius, Talibanas atgavo teritorijas, prarastas per taikos palaikymo misijas surengtas tarptautinės koalicijos, kol tuo tarpu Afganistano valdžia su kiekviena diena praranda vis daugiau savos žemės. Dėl šių pastarųjų įvykių, Jungtinės Tautos nusprendė situaciją Afganistane pervadinti į “aktyvų konfliktą” vietoje “po-konfliktinės situacijos”.
Patyrusių traumą civilių skaičius šokiruoja. 2009 metais, Afganistano Viešosios Sveikatos Ministerija pranešė, kad mažiausiai du trečdaliai visų gyventojų kenčia nuo psichinių sveikatos sutrikimų. Priedo to, vargu ar šie žmonės sulauks tinkamo gydymo, gyvendami vienoje nestabiliausių pasaulio valstybių.
Ir visa tai ne tik dėl šiurpinančių ir staigiai kylančių nutikimų bei sužeistų ar žuvusių civilių. Nors ir šių skaičių turėtų užtekti tam, kad afganai būtų tinkamai apsaugoti, Europos vyriausybėms to negana, kad susiprastų. 2017m. Visuotinio Taikos Indekso duomenimis, Afganistanas yra antra nesaugiausių šalių pasaulyje, iškart po Sirijos, tačiau mūsų vyriausybės vis viena nesiklauso.
Užtikrintas prieglobstis afganams skirtingose Europos Sąjungos šalyse stipriai skiriasi. Tam tikros šalys nėra pasiryžusios apsaugoti daug pabėgusių iš Afganistano (Vengrija sutinka duoti pabėgėlių statusą tik 7,4% visų jo prašančiųjų), kitos stengiasi kiek labiau. Tačiau savaime aišku, kad ES šalys nenoriai padeda apsisaugoti afganams, ypač nuo tada kai ES paskatino Afganistano valdžią pasiimti atgal savo piliečius, grasindami, kad kitaip nutrauks visą finansinę pagalbą.
Deportuotųjų afganų istorijos greičiausiai niekada nepasieks mūsų naujienų portalų, tačiau keletas žmogaus teisės organizacijų, tokių kaip “Amnesty International” (“Tarptautinė Amnestija”) pranešė apie ne vieną deportuotų žmonių nužudymą, jiems grįžus “namo”. Net ir dabar, įrodinėjant, kad žmonės yra pavojuje, mūsų vyriausybės toliau siunčia atgal tuos, kurie ieško prieglobsčio ir saugumo ES šalyse. 3260 žmonių 2015m. buvo išsiųsti atgal, kuomet 2016m. šis skaičius beveik tris kartus didesnis – net 9460 deportuotųjų.
Tarptautinės institucijos pareiškė, kad Afganistanas yra aktyvi karo zona. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos susisiekė su ES ir jos dalyvės sutinka priimti Afganistano pabėgėlius. Žmonės, kuriuos išsiuntėme, labai tikėtina, kad žus. Ir nepaisant to, mūsų vyriausybės neketina sustoti. Laikas veikti mums.